pradi
 

















 
 
 
 
 Vilniaus v. Juozapo kunig seminarijoje atidaryta paroda Palaimintasis arkivyskupas Jurgis Matulaitis, 1871-1927-1987
 
 

2012 m. balandio 16 dien, 17 val. Vilniaus v. Juozapo kunig seminarijoje buvo atidaryta ekspozicija, skirta palaimintojo arkivyskupo J. Matulaiio metams. Joje kartu su seminarijos bendruomene dalyvavo garbingi sveiai – Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius, monsinjoras Vaclovas Aliulis, MIC, istorik dr. G. Gustait ir kiti.

angos od tar idjos autor ir ekspozicijos kurator – seminarijos bibliotekos vedja Irena Aleksandraviien. Ji pasveikino susirinkusius ir aptar pagrindin parodos tiksl – paskatinti visus seminarijos bendruomens narius, o ypa jaunus mones - seminaristus, besiruoianius kunigystei - gilintis J. Matulaiio asmenyb, jo dvasin ir raytin palikim, isamiau susipainti su palaimintojo gyvenimu nuo gimimo ik mirties ir Jo beatifikacija, nuoirdiai melstis, kad palaimintasis Jurgis bt kanonizuotas ir paskelbtas ventuoju. I. Aleksandraviien papasakojo, kad mediaga ekspozicijai buvo renkama vairiose institucijose: Lietuvos centriniame valstybs archyve, Lietuvos valstybs istorijos archyve, kai kurie dokumentai gauti i Romos marijon generalinio archyvo, Kauno arkivyskupijos kurijos archyvo. Renkant mediag, taip pat teko dirbti ir Palaimintojo J. Matulaiio muziejuje Marijampolje, Lietuvos MA Vrublevski bibliotekos, VU bibliotekos ir Lietuvos nacionalins M. Mavydo bibliotekos rankrai skyriuose. Seminarijos bibliotekos vedja teig, kad parodos atidaryme galima pamatyti palaimintojo Jurgio Matulaiio rat, fotografij, rankrai ir archyvini dokument original ir faksimili, literatros apie arkivyskupo gyvenim ir veikl, jo beatifikacij, tarybini met pogrindio savilaidos ileist leidini apie J. Matulait, ivysti kelias Palaimintojo asmenins bibliotekos knygas, albumus ir Palaimintojo relikvijas. Buvo pareikta padka seminarijos rektoriui ir daugeliui moni, prisidjusi prie ios ekspozicijos apie palaimintj J. Matulait rengimo.

Vliau kalbjs seminarijos rektorius monsinjoras . Vabuolas diaugsi galintis susirinkusius pasveikinti su parodos atidarymu, kartu primindamas, kad pats yra kils i Vilniaus Palaimintojo J. Matulaiio parapijos, ir ireik vilt, kad i paroda visiems patiks, o palaimintojo darbai apie Banyios socialin mokym pasitarnaus Lietuvos vadovybei sprendiant socialinius klausimus. Seminarijos vadovas atkreip dmes parodos kurators didiules pastangas ir darb stengiantis sukaupti kuo daugiau domi, ret dokument, palaimintojo relikvij ir isak mint, kad ko gero pats palaimintasis laimino darb. Taip pat monsinjoras pasidiaug, kad paroda sulauk daug garbing svei ir spaudos dmesio, ir sak vilisis, kad palaimintasis J. Matulaitis tokiu bdu bus geriau paintas. Kun. . Vabuolas kalbjo, kad i ekspozicijos mus velgia palaimintasis ir mogus – ms krato mogus. Šis mogus - sak rektorius - buvo silpnos sveikatos, Šv. Rato odiais tariant, „skausm vyras“, daug ikentjs, jautrus, prislgtas rpesi, blakomas vairi nuomoni bei politini pozicij. Taiau, pasak seminarijos vadovo, arkivyskupas J. Matulaitis nors, viena vertus, silpnumo apgaubtas, bet kita vertus - galingas pasiryimu dirbti mogui ir Banyiai, remdamasis Dievo meils galia. Baigdamas rektorius palinkjo susirinkusiems palaimintojo J. Matulaiio stiprybs, j geriau painti ir pamilti.

od tar Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius. Jis padkojo seminarijos rektoriui ir parodos organizatoriams u grai galimyb prisiliesti prie didingos ir mums visiems artimos palaimintojo arkivyskupo J. Matulaiio asmenybs ir pabr, kad XXI amiuje taip spariai besikeiianiame pasaulyje mes turime ger prog stabtelti ir pasiirti tuos mones, kurie gyveno, kr, dirbo, buvo pasivent Dievui. Ministras Pirmininkas akcentavo, kad palaimintojo veikla to meto Vilniaus krato slygomis yra ypatinga daugeliu poiri ir ikl klausim, k palaimintasis daryt ir sakyt i dien Lietuvai. Premjeras prisimin, kad jam teko skaityti apie to meto vykius, kai J. Matulaitis jo Vilniaus vyskupo pareigas, apie palaimintojo santykius su vairi tautybi ia gyvenusiais monmis: lietuviais, lenkais, ydais. Tuo metu palaimintasis arkivyskupas dar tai, kas buvo teisinga, teig Lietuvos Vyriausybs vadovas, ko iandieniniame gyvenime daniausiai trksta ar yra pamirta.

Vliau parodos kurator suteik od kunigui Vaclovui Aliuliui, MIC, kuris taikliai apibdino i ikili Banyios figr, pavadindamas j „varg ir antpuoli ugrdinta asmenybe“. Jis isamiai papasakojo arkivyskupo J. Matulaiio biografij, praddamas nuo palaimintojo vaikysts. Marijon vienuolis nepamiro paminti domi palaimintojo biografijos detali, pavyzdiui: kad vyresnysis brolis j paruo stojimui gimnazij; kad maajam Jurgiui dl jau tuo metu kentt lig, nepritekli ir vadovli stygiaus sunkiai seksi mokslai ir kad netgi buvo paliktas antriems metams gimnazijoje (parodoje eksponuojamas jo 4-os pakartotosios klass baigimo paymjimas); kad nuo vaikysts sunkiai sirgo, lubavo, o taps kunigu, besigydydamas kaul diov Šveicarijoje Fribre, slapta usira universitete svetima pavarde, kad galt studijuoti filosofij, nors jam tai daryti buvo udrausta, ir pasakojo daug kit inom bei neinom jo gyvenimo fakt.

Toliau buvo suteiktas odis arkivyskupo J. Matulaiio gyvenimo ir veiklos tyrintojai dr. Genovaitei Gustaitei. Istorik supaindino susirinkusius su palaimintojo gyvenim ir jo veikl iliustruojaniais archyviniais dokumentais, knygomis, vairi moni atsiminimais ir mintimis apie ms tautos viesuol. I. Aleksandraviien susirinkusiai seminarijos bendruomenei ir garbingiems sveiams papasakojo apie palaimintojo portret, nutapyt 1927 m., kurio autor - sesuo bernardin Franciszka Wierzbicka (ji galjo tapti „Gailestingojo Jzaus“ paveikslo autore, j nutapyti j pra palaimintasis kun. M. Sopoka, taiau sesuo atsisak), taip pat parod eksponuojamas palaimintojo karsto relikvijas, citavo ikili ano meto Lietuvos veikj mintis apie palaimintojo arkivyskupo asmenyb, jo ventum, beslygik meil visiems monms. Antai prelatas M. Krupaviius sudtingomis pirmj Lietuvos Nepriklausomybs met ems reformos slygomis teig, kad jam padjo ir tokiu bdu i sudting reform igelbjo vyskupo J. Matulaiio paskaita apie Banyios socialin mokym. Istorik teig, kad palaimintasis stengsi sigilinti, susipainti su visais asmenimis ir idjomis, besiprieinaniais jam. Ji pabr, kad pats palaimintasis visu savo gyvenimu, tarnyste Dievui ir monms vadovavosi savo vyskupikame herbe raytu kiu – „nugalk blog gerumu“ ir kaip pavyzd papasakojo istorij apie vien i didiausi palaimintojo oponent Karol Liubianec, kuriam J. Matulaitis dovanojo savo daktaro disertacijos kopij su dedikacija „brangiam kolegai Karoliui Liubianecui“. Dr. G. Gustait akcentavo pastarojo gyvenimo saullydyje ireikt prisipainim, kad jis buvs neteisus vyskupo J. Matulaiio atvilgiu. Ji teig, kad mons, bendrav su arkivyskupu J. Matulaiiu, prisimindavo apie jo gil prot, nepaprast ramyb, be to, pabrdav, kad palaimintasis buvo didelis yd globjas.

Po parodos pristatymo, visi susirinkusieji buvo pakviesti patys su ja susipainti, pabendrauti tarpusavyje, atsigaivinti gaiviaisiais grimais ir pasivaiinti vaisiais.

Vilniaus kunig seminarijos informacija

 
 
   
 
     
1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalik interneto tarnyba, info@kit.lt
 
  pradi